Straipsnio informacija

Tempas

Kai žmogus stengiasi kuo greičiau ir kuo dugiau padaryti, tai pagaliau prieina tokią ribą, kai nuovargis priverčia jį vėl sulėtėti. Šį sulėtėjimą galima išlyginti tik vėl didesniu tempu, ir dėl to padaroma vis daugiau klaidų , krinta našumas. Tačiau jei tokioje situacijoje kam pasiūlai padaryti pertrauką, išeiti pasivaikščioti ar bent užmerkti akis dešimčiai minučių, tai reakcija bus – nesupratimas. Juk ir taip dar liko daug ką padaryti, kaip čia dar gali daryti pertrauką? Juk darbas turi būti greitai baigtas, ryt pridavimas! Kaip tik tada, kai nėra laiko pertraukai ir yra metas daryti pertrauką.

Lėtai ir ramiai kalbančiu žmogumi patikėsime greičiau nei nervingai besiginančiu. Nors jis sakytų tiesą, ar ne?

Tačiau šiandien, kai mūsų visuomenėje vyrauja greitis, lėtumas daugeliui yra nepasiekiama privilegija ir dar laikomas tingumu. Jei neskubi iš vienos vietos į kitą, tai matyt neturi ką veikti.

Vis girdžiu sakant: „Norėčiau turėti tavo ramybę“ (ar pozityvumą, bet čia kita tema). „Mielai galiu tau ją duoti, – pagalvoju, – tačiau iš tiesų tu jos visai nenori.“ Tai tik tušti žodžiai, jei nori – veiki ir esi. Jei kontroliuoji savo tempą, tai kontroliuoji ir savo gyvenimą. Tas pats ir su mintimis.

Kategorijos