Žinomi trys pagrindiniai mokymosi būdai. Pirmas, kai mes lankome pamokas ar paskaitas tų mokytojų, kurie, kaip žinome ar manome, yra geri savo srities specialistai. Jie mums perduoda savo žinias įprastu universitete ar mokykloje naudojamu būdu. Jas priimame kaip teisingas, tikėdami dėstytojų kvalifikacija, išsilavinimu, profesine patirtimi ir autoritetu. Jei kyla abejonių, galime pasitikrinti jų nurodomuose šaltiniuose arba patys tai ištirti.

Antras mokymosi būdas – tai nuodugnus įvairių hipotezių tikrinimas sudarant specialias sąlygas, kurios maksimaliai eliminuoja paklaidas, kaip tai daroma mokslo pasaulyje, o tada hipotezė arba priimama, arba atmetama.

Trečias būdas – tai intuityvaus žinojimo kelias per meditaciją ir jogą, kur negali būti ‘įrodyta’ tai, kas įvyksta. Šiuo keliu einama suaktyvinus šeštąjį pojūtį – intuiciją ir septintąjį –  žinojimą, jei sąmoningai bus naudojamas ‘dešinysis’ smegenų pusrutulis: sekant paskui ‘savo žvaigždę’ ir klausantis vidinio Mokytojo balso.

Linkiu atrasti trečiąjį būdą.