Kaip jogos mokytojas ir studijos vadovas, pastaraisiais metais pastebiu įdomią, bet šiek tiek neraminančią tendenciją. Žmonės vis dažniau ieško naujovių, egzotikos, hibridinių jogos rūšių ar intensyvių sensorinių patirčių. Atrodo, kad rinka siūlo viską: nuo jogos su gyvūnais iki triukšmingų, fitnesą primenančių užsiėmimų tamsiose salėse.
Mes ieškome įspūdžių. Mes ieškome įvairovės. Tačiau paklauskime savęs: ar taip tikrai raminame protą, ar tik maitiname jį naujomis užgaidomis?
Šiandien noriu atvirai pasidalinti savo nuomone apie tai, kodėl tradicinė hatha joga ir klasikinė meditacija praranda populiarumą tarp madingų srovių ir kas būtent yra tikrasis vaistas nuo šiuolaikinio streso.
Proto spąstai: kai poilsį painiojame su pramoga
Gyvename nuolatinio stimuliavimo amžiuje. Mūsų smegenys kasdien bombarduojamos pranešimais, vaizdais ir informacija. Atėję į jogos salę po įtemptos darbo dienos, atsinešame tą patį „alkį“ stimuliacijai. Protas sako: „Duok man kažką įdomaus, nustebink mane, leisk man patirti kažką naujo!“
O tai pasislepiantis pavojus – mes pradedame lepinti savo protą užgaidomis net ir dvasinėse praktikose. Ieškome išorinio efekto, užuot ieškoję vidinio defekto pašalinimo. Kai joga tampa dar viena pramoga ar pasiekimu, kurį galima įsidėti į socialinius tinklus, ji nustoja vykdyti savo pagrindinę užduotį.
Tikroji jogos paskirtis, kaip teigiama senuosiuose tekstuose, yra „chitta vritti nirodhah“ – proto bangų nuraminimas. Ne naujų bangų sukūrimas.
Tradicinė Hatha joga: nuobodu ar gilu?
Klasikinė hatha joga, sąmoningas kvėpavimas (pranajama) ar joga Nidra šiuolaikiniam, prie greito tempo pripratusiam žmogui ilgainiui gali pasirodyti… nuobodūs.
Būti čia ir dabar, stebėti savo kvėpavimą, išlaikyti asaną kelias minutes, susidurti su savo kūno sąstingiu ar kylančiomis mintimis – tam reikia drąsos, smalsumo patyrimui. Tai nėra linksma pramoga, o savistaba.
Kai mes bėgame nuo tradicinių praktikų link „įdomesnių“ alternatyvų, dažnai bėgame nuo susitikimo su pačiu savimi. Tačiau joga moko ne bėgti, o sustoti. Nesiūlo greito dopamino pliūpsnio. Ji siūlo kažką daug vertingesnio – ilgalaikį emocinį stabilumą, nervų sistemos subalansavimą ir gilią vidinę tylą.
Ką mums duoda klasikinė meditacija ir kvėpavimas?
Kai patiriame lėtinį stresą ir įtampą, simpatinė nervų sistema (kovok arba bėk) veikia pilnu pajėgumu. Papildomi intensyvūs įspūdžiai ar sudėtingos, chaotiškos praktikos gali tik dar labiau išbalansuoti jau ir taip pavargusią psichiką. Tradiciniai įrankiai veikia kitaip:
- Sąmoningas kvėpavimas akimirksniu aktyvuoja klajoklį nervą (nervus vagus) ir siunčia signalą smegenims: „Tu saugus“.
- Hatha jogos asanos išlaisvina fizinius blokus ir įtampas, kurias kūnas sukaupė per dieną prie stalo.
- Joga Nidra (sąmoningas miegas) leidžia pasiekti gilų alfa ir theta smegenų bangų lygį, kur vyksta tikrasis nervų sistemos atsinaujinimas.
Tai nėra proto lepinimas – tai jo gydymas.
Kviečiu grįžti prie šaknų
Nesakau, kad eksperimentuoti yra blogai. Visi mes ieškome savo kelio, tačiau kviečiu jus bent trumpam sustoti ir pajusti: ko jūsų sielai ir kūnui reikia labiau? Ar dar vieno ryškaus įspūdžio, ar paprastos, gilios ir šiltos ramybės?
Nesiūlau proto fejerverkų, siūlau sugrįžimą namo. Į savo kūną, kuriam nereikia nieko įrodinėti. Į savo protą, kuris pagaliau gali nurimti.
Lauksiu jūsų ant kilimėlio. Sugrįžkime prie to, kas tikra.